Granitas – tvirta, atspari erozijai kristalinė uoliena, sudaranti ryškias reljefo formas. Susiformuoja iš lėtai auštančios magmos Žemės plutos gelmėse. Susideda iš tokių daug silicio dioksido turinčių mineralų kaip kvarcas, putnagas ir mažesniais kiekiais žėrutis bei amfibolas (daugiausia raginukė). Silicio dioksido granite būna apie 70% . Granito spalva įvairuoja nuo baltos iki raudonos, šviesiai žalios ar žydros ir net juodos – tai lemia jį sudarančių mineralų spalva ir struktūra. Dauguma kristalų yra kelių milimetrų skersmens, bet kai kurių mineralų, pavyzdžiui, putnago, kristalai išauga didesni – net iki keleto centimetrų. Mineralinė granito sudėtis nelabai įvairuoja, nebent tik jo intruzijų pakraščiuose, kur galima rasti įvairių asimiliacijos stadijų blokų – ksenolitų, patekusių iš aplinkinių uolienų. Granitas sudaro dideles (nuo dešimčių iki tūkstančių kubinių kilometrų tūrio) intruzicijas, vadinamas batolitais, bet jo galima rasti ir kelių metrų dydžio lęšių, gyslų, daiktų pavidalu. Granitas formuojasi vieno-kelių kilometrų gylyje, todėl paviršiuje pasirodo tik po ilgalaikės jį dengiančių uolienų erozijos arba dėl Žemės plutos tektoninių poslinkių (R.F. Symes 1996).