Marmuras (siaurąja prasme) – metamortizuota klintis. Tačiau statybinių akmenų pramonėje marmuru vadinama ir daugybė kitų uolienų. Visos jos vertinamos dėl patrauklios struktūrų ir spalvų įvairovės, taip pat dėl to, kad jas lengva šlifuoti ir svidinti. Marmuras buvo plačiai naudojamas skulptūrai, ypač senovės graikų, o statyboms – senovės Romoje. Garsiausias marmuras pasaulyje kasamas Kararos karjere Toskanoje (Italija). Iš kurio Mikelandželas iškalė Medičių Madona apie 1530 m. (D. Kindersley 2003).

Dauguma užsakovų tremtiniams renkasi baltojo marmuro paminklus.