Paminklas
Paminklas: 1.Monumentas, architektūros arba skulptūros kūrinys, kuriuo pagerbiamas svarbus asmuo, įvykis, idėja. Paminklo rūšis - antkapis. Paminklų prototipais laikomi sen. Rytų ir Egipto paminkliniai bei simboliniai statiniai (pvz. obeliskas, piramidė). Antikos laikotarpiu susiklostė pagrindinės, vėlesnėse epochose plėtotos paminklinės formos: kolosas, paminklinė kolona, raitelio statula, triumfo arka ir kt. Viduramžiais paplito epitafija, XIX a . – paminklinė lenta, įv. paminklinės statulos atmainos. XX a. kartais derinama praktikinė ir memorialinė paminklo paskirtis: Johno F. Kennedy oro uostas Niujorke, Vytauto Didžiojo muziejus Kaune. 2. Paminklosaugoje – kultūros paveldo objektas. Tai meno kūrinys, statinys, archeologinis radinys, kt. daiktas, turintis ist. dokumento vertę.
Skulptūra
1.Dailės šaka: trimatės formos kūriniai. Tuo požiūriu artima taikomajai dailei bei architektūrai. Pagrindinės technikos: drožyba, kalyba, liejyba, lipdyba. Pagrindiniai įrankiai: įvairūs kaltai, vartojama steka, špachtelis. Iš pradžių skulptorius piešia paruošiamuosius eskizus, lipdo molio arba plastilino modelį, kurį dažnai didina ir lieja iš gipso. Pagal paruoštą modelį kuria skulptūrą iš patvarios medžiagos - metalo, akmens, medžio, betono. Kūrinys gali būti šlifuojamas, poliruojamas, polichromuojamas, auksuojamas, sidabruojamas. Dabar taikomos ir netradicinės išraiškos priemonės - smėlis, popierius, audiniai, vanduo, elektros šviesa. Skulptūros meninę raišką lemia tema, medžiaga ir plastika. Tai yra masių santykis, proporcijos, siluetas, paviršiaus modeliavimas. Pagrindinės skulptūros rūšys: apvalioji ir reljefas. Pagal paskirtį būna paminklinė, dekoratyvinė, kamerinė, kartais skiriama smulkioji skulptūra. Kūrinio dydis lemia skirstymą į: mažąją ir monumentaliąją skulptūrą. Pagrindinės skulptūros formos: statula, skulptūrinė grupė, biustas, torsas, statulėlė, kartais priskiriamas medalis. Pirminė skulptūros termino reikšmė - tūrio kūrimas nusklembiant medžiagą.
2.Trimatės formos kūrinys. Šia prasme terminas skulptūra dažniausiai vartojamas kaip statulos arba abstrakčios tūrinės kompozicijos sinonimas.
Paminklinė skulptūra
Paminklinė skulptūra - memorialinė skulptūra, skulptūra, atminimo ženklo paskirtį turintis skulptūros kūrinys: platesne prasme - paminklas.
Šriftas
Šriftas (vok. Schrift - raštas), tam tikro raidyno (piktografija, dantiraštis, hieratinis raštas, ideografinis raštas, glagolica, kirilica, lotyniškasis, arabų, hebrajų, kinų, japonų raštas) grafinė forma. Pagal sukūrimo techniką šriftas būna rankraštinis, pieštinis, graviruotasis, kaltinis, renkamasis. Svarbiausia renkamojo šrifto rūšis yra spaustuvinis šriftas. To paties raidyno spaustuvinis šriftas pagal stilių skirstomas į garnitūrus, būna įv. dydžio, sodrumo(šviesus, pusjuodis, juodas), pasvirimo (status, kursyvas), pločio (siauras, normalus, platus). Pagal paskirtį spaustuvinis šriftas skirstomas į tekstinį, antraštinį ir akcidentinį. Akcidentiniu šriftu renkami skelbimai, blankai. Atskira šiuolaikinė taikomosios grafikos rūšis yra dailininkų kuriamas individualus meninis šriftas knygoms, plakatams ir kitokiems taikomosios grafikos kūriniams apipavidalinti. Ranka rašytas ar pieštas meninis šriftas vartojamas kaligrafijoje. Iki spaudos atsiradimo istorines šriftų formas kūrė paminklų kalėjai, raižytojai, knygų perrašinėtojai, kaligrafai, vėliau spaustuvininkai ir dailininkai, kurių vardais pavadintos atskiros šriftų rūšys. II a. susiformavo romėnų šriftas, pagrindęs tolesnę lotyniškojo šrifto plėtotę. XII a. įsigalėjo gotiškasis šriftas (pirmasis spaustuvinis šriftas). XV a. II pus. atsirado antika, kuri įgijo renesansinį, barokinį ir klasicistinį pavidalus. XIX - XX a. sukurta naujų šriftų (daugiausiai antikos atmainų).
Postamentas
Postamentas - tai paminklo, kolonos, dekoratyvinės vazos puošybinės architektūrinės detalės pagrindas.